Arvydui MARTINAIČIUI (Kaunas)
Kaip nedidelis Dievas vaikštau Žeimelio pageltusiom pievom,
Ir matau, kaip Iš tolo atvasnoja keistai mosuodamas
alkūnėmis
Toks didelis Kauno žmogus, atžingsniuoja vienas, žiū,
kaip ir
ne vienas,
Iš paskos džiugiais žvilgsniais susižvalgydami eina
palaikymo
komanda -
Tėvas Antanas, senelis Jonas ir kiti giminės - piešėjai, oriai
nešdami
Visokius krepšius, reikalingus dvidešimt pirmo amžiaus
teplioriui,
Nerimastingajam giminės ir dailės darbų pratęsėjui
Arvydui.
Joanai GELAŽYTEI (Oslas)
Kai nebetelpi Gataučiuose, eini į Joniškį,
Kai nebetelpi Joniškyje, eini į Žiemgalos draugiją,
Kai nebetelpi draugijoje, eini į Dailės Akademiją,
Kai nebetelpi Akademijoje, eini į žaviąją Europą,
O tenai
Tave pasigauna Oslas,
ach
tas Oslas, Oslas -
unikaliosios mergaitės Iš
Žiemgalos
laikinas uostas ar gyvenimo sostas?
No comments:
Post a Comment