Juokingi žymių žmonių epizodai. Apie gražuolių konkursą

 

„Tais laikais visame pasaulyje buvo mada rinkti kurortines, valstybines ir net pasaulines gražuoles. Mes irgi nenorėjom atsilikti nuo mados, ir beveik kiekvienais metais mūsų kurortas turėdavo grožio karalienę. Sykį restorane rinko Palangos gražuolę. V. Didžiokas buvo žiuri pirmininkas, o mano kandidatūrą kažkas įrašė į gražuolių sąrašą.

V. Didžiokas, pamatęs mano pavardę, pradėjo šaukti:

- Ką, Vaičiūnienę į gražuoles? Niekada šito nebus! Jeigu ją išrinksit, visi pradės iš paskos lakstyt, tai ką darys Petka? (Jis P. Vaičiūną dažnai taip vadindavo.) šaudys juos, ar ką? Juk jis ir šaudyti nemoka. Ne, kol aš pirmininkas, šito nebus!

 – Paėmė pieštuką – brūkšt ir išbraukė mano pavardę.

Taip ir netapau Palangos grožio karaliene. Išrinko duomet vieną dailininkę.“

Taikli pavardė / Literatūros ir meno pasaulyje // T. Vaičiūnienė. – Vilnius, 1986. – P. 234-235.

Šuo. Romualdas Giedraitis - Spalis.

 

Lietuvių rašytojų paveldas. Romualdas Giedraitis - Spalis. 
Romualdas Giedraitis-Spalis (1913-1980) - vienas iš Didžiojoje Britanijoje gyvenusių lietuvių prozininkų. 
Romualdas Giedraitis-Spalis (1915-1980) - vienas iš Didžiojoje Britanijoje gyvenusių lietuvių prozininkų. 
Savo pirmuosius smulkiosios prozos kūrinius R. Giedraitis pradėjo spausdinti 1939 m. Lietuvoje „Akademike“, „Lietuvos aide“, o debiutavo jau Didžiojoje Britanijoje. Savo knygas Giedraitis leido pasirašinėdamas Spalio slapyvardžiu.

Šuo

 Yra tam tikra rūšis moterų, kurios, sulaukusios dvidešimtųjų metų, staiga pasipuošia nuostabiu spindinčiu grožiu, sakyčiau, jaunatve pražydi. Tartum gamta norėtų vienu mostu privilioti partnerį savo parinktajai. 

Tačiau paprastai tos svaigulio dienos nėra ilgos, ir, lyg sezonui pasibaigus, likusi jaunatvė jau pilka, be vilionės, kaip tas išplautas nublukęs audeklas. Emilė Račiūnaitė buvo moteris, kuri skleidžiasi palengva, iš vidaus minčių ir gilios sielos brandinama. Ir nors tas grožis neturi rėžiančio blizgesio, bet savo ramybėje yra tiek patvarus ir toks amžinas, kad, kartą pajutus jį, nebeįmanoma nugalėti ir jis sunkiasi vis giliau, kol meile pražysta.