Dainius Ručinskas,
Tuo tarpu kitame eilėraštyje "Mano tėve" skamba gilios dramatiškos gaidos.
Palinkėkime jautriai ir darbščiai poetei tolimesnės kūrybinės brandos.Vilniškės kolegos žurnalisto, LŽS nario Stasio Lipskio leidykla "Žuvėdra" išleido Nijolės Marytės Śerniūtès eilèraščių rinkinį "Lange dar švies..." Tai pirmoji poetės, mokytojos N.M.Šerniūtes poezijos knyga.
Kaip rašo leidinio "Lange dar švies" pratarmėje autorė, "paukštis man numetė mėlyną plunksną".
Pasak N.M. Černiūtės, " jei reikėtų gyventi iš naujo, vėl būčiau mokytoja. Nusimeti, atsimenu būdavo visą biurokratizmo naštą, atidarai duris į klasę ir savaime imi kurti. Kas gali būti gražesnio už poetiško źodžio ištarimą, įdomesnio už gimtosios gramatikos tobulumą? O jeigu mokyklos tame gyvenime nebūtų, tada norėčiau būti kunigė.
Pati poezija man nėra darbas, ji yra meilė. Prie eilėraščio niekada nesikankinu, jo nekuriu, kaip kurdavau pamokų planus, kurių niekada pamokose ir nepanaudodavau. Kiekvienas mano eilėraštis ateina pats, sušvinta nelyginant foto aparato blykstelejimas, ir jei turiu po ranka su kuo rašyti,- užrašau, o jei neturiu ,- kaip atėjo, taip ir išėjo. Poezija - tai toks mano galvojimo būdas, charakteris, požiūris, autobiografija, santykis su kitais žmonėmis.Poetės eilėraščių posmuose apstu gilios nostalgijos savo gimtajam kraštui, gražios pagarbos jo gamtai, faunai.
