Tai buvo pagyvenusi moteris iš mūsų miesto, gyvenusi su anūke ir jos šeima. Ji sužinojo apie mane iš bendros pažįstamos, paskambino ir pakvietė pasikalbėti apie savo problemas. Paprasti nusiskundimai: skauda sąnarius, nugarą. Tačiau pagrindinis jos tikslas buvo kitoks – ji norėjo kalbėti apie savo proanūkių problemą.
6 ir 7 metų berniukai buvo alergiški maistui: negalėjo valgyti majonezo, kiaušinių ir kai kurių kitų produktų. Man toks atvejis buvo naujas. Iki tol nedirbau su alergiškais žmonėmis.
Aš sąžiningai atsakiau, kad nieko negaliu pažadėti, nes nežinau, kaip viskas pasiseks ir ar man pavyks padėti. Bet jie sutiko pabandyti, nes nematė kito kelio. Ir aš pradėjau dirbti.
Seansai su berniukais truko dešimt dienų po 30 minučių. Nebuvo lengva: jie juokdavosi, mušdavosi, rodydavo vienas kitam grimasas. Be berniukų, taip pat atlikau seansus ir močiutei, ir jų mamai. Baigę kursą gražiai atsisveikinome, jie turėjo važiuoti į Vokietiją pas močiutės dukrą (proanūkių močiutę), kurią lankė dažnai.
No comments:
Post a Comment