Tu kalbėjai, aš
kalbėjau
Buvo nuostabiai
smagu,
Mažutyčiai
puodukėliai
Šokinėjo tarp
delnų.
Netikėtai aš
apliejau
Staltiesę karšta
kava:
-
Staltiesė tegul bus žemė,
-
O ruda spalva – sala.
Čia gyvensim,
ten svajosim
Ir klajosim per
naktis.
Net barmenė ėmė
juoktis:
-
O kavinės ar reikės?
-
Taip, kavinė – būtiniausiai,
Pačiam salos
vidury,
Žibintuvais
švies žvaigždutės
Ir mana iš
Dangaus kris.
No comments:
Post a Comment