Dabar visi
mes kelyje
nematomais keliais
žingsniuojam
į save
vien rūkas melo
gaubia
tuos kelius
kur jie nuves
beieškančius ramybės mus...
yra tiesa
kažkur
gal pakelėj
o gal šaltoj
galaktikų erdvėj...
viena širdis
tik tyliai pasakys
kur žiebiasi
tikra viltis...
širdis
tie amžinosios sielos
dieviški namai
bus švyturiu nakty
ir priartės krantai...
Grafas A.K.
No comments:
Post a Comment