„Tais laikais visame pasaulyje buvo mada rinkti kurortines, valstybines ir net pasaulines gražuoles. Mes irgi nenorėjom atsilikti nuo mados, ir beveik kiekvienais metais mūsų kurortas turėdavo grožio karalienę. Sykį restorane rinko Palangos gražuolę. V. Didžiokas buvo žiuri pirmininkas, o mano kandidatūrą kažkas įrašė į gražuolių sąrašą.
V. Didžiokas, pamatęs mano pavardę, pradėjo šaukti:
- Ką, Vaičiūnienę į gražuoles? Niekada šito nebus! Jeigu ją išrinksit, visi pradės iš paskos lakstyt, tai ką darys Petka? (Jis P. Vaičiūną dažnai taip vadindavo.) šaudys juos, ar ką? Juk jis ir šaudyti nemoka. Ne, kol aš pirmininkas, šito nebus!
– Paėmė pieštuką – brūkšt ir išbraukė mano pavardę.
Taip ir netapau Palangos grožio karaliene. Išrinko duomet vieną dailininkę.“
Taikli pavardė / Literatūros ir meno pasaulyje // T. Vaičiūnienė. – Vilnius, 1986. – P. 234-235.
No comments:
Post a Comment