Dvasinė praktika reiki. Ištrauka iš knygos "Nelengva būti angelu"

 

Susidomėjau reiki filosofija. Miesto knygynuose radau knygų, susiradau bendraminčių. Pasirodo, jų buvo labai daug – didelė bendruomenė, kurios iki tol nežinojau. Ir jos nariai mielai pasidalino su manimi savo patirtimi ir mintimis. Mane dar labiau sudomino.
Noriu papasakoti nežinantiems apie reiki filosofiją, iš kur ji atsirado ir kas yra. Kai užsiimi dvasine praktika, pirmiausia išmoksti suvokti stipriąsias savo puses. Tada supranti, koks yra ryšys tarp žmonių, atsiranda begalinis dėkingumo jausmas jiems, pačiam gyvenimui.
Kas yra reiki? Tai – vienas iš originalių alternatyviosios medicinos gydymo būdų. Šį metodą Mikao Usui pradėjo kurti XIX amžiaus pradžioje Japonijoje. Jis teigė, kad pirmą kartą perskaitė apie reiki senovės Tibeto raštuose, datuojamuose 2500 m. pr. Kr.
Reiki yra natūrali sveikatos energija. Jos galia perduodama žmogui inicijavimo metu, kai pagrindinis mokytojas suaktyvina besimokančiojo čakras, kad per jas būtų galima perduoti reiki energiją.
Per reiki praktikas pacientas laikomas už riešų, pirštais apimant juos tarsi apyrankėmis. Reiki ekspertai energiją gauna tiesiai iš visatos, o sesijos metu tampa šios energijos laidininkais. Ji dar vadinama gyvybine Visatos energija, kuri harmonizuoja ir stiprina vidaus organų funkcijas, šalina šlakus ir toksinus, atkuria psichinę pusiausvyrą, gerina savijautą, valo kūną ir sąmonę.

Iš lietuviškų "rapsodijų"... Valdas Aušra

 

Negalvojau...

Nemačiau tavęs negirdėjau
Negalvojau – esu pasiilgęs
Pušys kvepia vaikystės vėju

Smiltys byra pro ilgesio pirštus
Atminimai suteikia džiugesio
Skausmo dienos manęs neatsekė
Vien tik saulėtos dienos pildėsi

Išgirdau tave ir pasidžiaugiau garsiai
Mumyse kartų kartos sutelpa
Tai kas buvo įgauna pagreitį
Aš ir Mano jau žiūrim į ateitį...

2021 liepos 9 d.

RAŠAU LENGVAI. Jonas Ivanauskas

 RAŠAU LENGVAI

 Ir angelas ant rankos

Palaimų teikia su kaupu.

Rašau lengvai,

Mat, akys siekia dangų,

O žemė šviečia smaragdu žaviu.

Rašau lengvai,

Širdy ramybė sklando,

Ateikite artyn, pasidalinsiu

Gerumu.

Rašau lengvai,

 Nors kosmose perkūnai trankos

  Aš Nojaus arkoje senokai gyvenu

Juokingi žymių žmonių epizodai. Apie gražuolių konkursą

 

„Tais laikais visame pasaulyje buvo mada rinkti kurortines, valstybines ir net pasaulines gražuoles. Mes irgi nenorėjom atsilikti nuo mados, ir beveik kiekvienais metais mūsų kurortas turėdavo grožio karalienę. Sykį restorane rinko Palangos gražuolę. V. Didžiokas buvo žiuri pirmininkas, o mano kandidatūrą kažkas įrašė į gražuolių sąrašą.

V. Didžiokas, pamatęs mano pavardę, pradėjo šaukti:

- Ką, Vaičiūnienę į gražuoles? Niekada šito nebus! Jeigu ją išrinksit, visi pradės iš paskos lakstyt, tai ką darys Petka? (Jis P. Vaičiūną dažnai taip vadindavo.) šaudys juos, ar ką? Juk jis ir šaudyti nemoka. Ne, kol aš pirmininkas, šito nebus!

 – Paėmė pieštuką – brūkšt ir išbraukė mano pavardę.

Taip ir netapau Palangos grožio karaliene. Išrinko duomet vieną dailininkę.“

Taikli pavardė / Literatūros ir meno pasaulyje // T. Vaičiūnienė. – Vilnius, 1986. – P. 234-235.

Šuo. Romualdas Giedraitis - Spalis.

 

Lietuvių rašytojų paveldas. Romualdas Giedraitis - Spalis. 
Romualdas Giedraitis-Spalis (1913-1980) - vienas iš Didžiojoje Britanijoje gyvenusių lietuvių prozininkų. 
Romualdas Giedraitis-Spalis (1915-1980) - vienas iš Didžiojoje Britanijoje gyvenusių lietuvių prozininkų. 
Savo pirmuosius smulkiosios prozos kūrinius R. Giedraitis pradėjo spausdinti 1939 m. Lietuvoje „Akademike“, „Lietuvos aide“, o debiutavo jau Didžiojoje Britanijoje. Savo knygas Giedraitis leido pasirašinėdamas Spalio slapyvardžiu.

Šuo

 Yra tam tikra rūšis moterų, kurios, sulaukusios dvidešimtųjų metų, staiga pasipuošia nuostabiu spindinčiu grožiu, sakyčiau, jaunatve pražydi. Tartum gamta norėtų vienu mostu privilioti partnerį savo parinktajai. 

Tačiau paprastai tos svaigulio dienos nėra ilgos, ir, lyg sezonui pasibaigus, likusi jaunatvė jau pilka, be vilionės, kaip tas išplautas nublukęs audeklas. Emilė Račiūnaitė buvo moteris, kuri skleidžiasi palengva, iš vidaus minčių ir gilios sielos brandinama. Ir nors tas grožis neturi rėžiančio blizgesio, bet savo ramybėje yra tiek patvarus ir toks amžinas, kad, kartą pajutus jį, nebeįmanoma nugalėti ir jis sunkiasi vis giliau, kol meile pražysta.

Vasaros kavinėje. Irina Sapir. Vertimas Judita Grublienė

Irina Sapir. (vertimas Judita Grublienė)

Anapesto ritmu

Ant bloknoto lapelio

Ryškėja posmelis.

 

Prisėdus kavinėje

Aš kremtu eiles

Ir kapučino

 

 

Aš dėviu

Sidabrinį pabaltijo

Žiedą

Masyvia

Geltonšone

Gintarine akim.

 

Daug žmonių.

Oregano ir mėta

Ant stalų apvalių.

 

Tarškėjimas indų

 Įsisiuva dygsniais

Triukšmingam kalbėjime.

 

Karamelinėje gintarinėj gelmėj

Saulėlydžio atspindžiai,

Spalvotosios tamsiosios upės,

Ūkanoti kalnai.

 

Lašelis kavos mirguliuoja

Ant balto

Porcelianinio dugno.

 

Papūgos

Vaivorykštiniu būriu

Nuskubėjo gatve.

 

Kiek vis tik daug

Gintarinėse gelmėse

Saulės birželio!

 

Gaila, kad

Sielos gelmėse jos

Dažnai neužtenka. 

Angele. Jonas Kriauklys