Aldona Grupas. "Nelengva būti angelu"
Gavusi bekontaktinio masažo diplomą, važiavau namo pas mamą pasidalinti savo džiaugsmu. Ir, žinoma, mama tapo pirmąja mano klijentė.
Viską dariau pagal metodiką, kurios buvome išmokę, darydama pirmą seansą be abejo žiūrėjau į mano užrašus. Mama iškart pasakė, kad jaučia kažkokias bangas. Jai patiko tai, ką aš darau, ir ji pakvietė savo draugę į procedūrą.
Mamos draugė jautėsi blogai, lankėsi pas gydytojus, „ieškojo ligos“. Jai skaudėjo skrandį. Kai mama papasakojo, ko išmokau, ji mielai sutiko šiam eksperimentui.
Po kelių minučių, kai aš pradėjau daryti rankomis atitinkamus pratimus, moteris staiga prapliupo ašaromis. Ašaros riedėjo žemyn jos skruostais. Aš išsigandau ir paklausiau: „Kas nutiko?” Gal aš padariau kažką ne taip? Galų gale aš vis dar buvau nepatyrusi.
Aš jaudinausi. Bet kai mokiausi, mums buvo pasakyta, kad šis metodas negali pakenkti žmogui.
Moteris atsiprašė, kad išgąsdino mane ir pasakė:
- Viskas buvo gerai, mane užplūdo emocijos ir man reikėjo tiesiog išsiverkti. Jūsų gydymas man labai padėjo, aš jaučiuosi daug geriau, o mano skrandis nusiramino ir neskauda.
Aišku, aš nustebau. Ir man iškilo daug klausimų. Ką aš padariau? Kodėl skausmas dingo? Kodėl moteris verkė? Vis dar negalėjau patikėti, kad naudodama šį metodą galiu padėti žmonėms. Ir paklausiau mamos:
- Mama, ar aš ragana?
„Ne, tu ne ragana. Matyt, tu turi Dievo dovaną ir gali padėti žmonėm.”
No comments:
Post a Comment