Nuplauksiu pasroviui tėkmėj paniręs
Gyvenimo srovė mane savy pagavus neš
Jau nebeieškau savo kranto aš sustoti
Nesitikiu kad sausame krante mane suras
Neieško faraono auklė kūdikio žolių krepšely
Ir antro mozės niekam nebereik
Tegu tėkmė judėdama srovens pro šalį
Ir neš gyvybę savo į marias
Srovena vandenys nenorintys sustoti
Dangaus laukų upokšniais debesys nuskries
Nunešdami mane
Plukdydami mintis ir žvilgsnį
Už chorizonto linijos tolyn kol pasiklys
Ten kur akis nemato ar ausis negirdi
Vien tik kur svajos ir sapnai nuklysta sustiprėt
Ir aš ten nešamas srovės sugrįšiu
Kad vėl galėčiau žuvį dangaus upėje stebėt...
2021 m. balandžio 6 d.
No comments:
Post a Comment